- klankis
- 1 klánkis sm. (1) Tv skambalas, ppr. rišamas karvei po kaklu; šiaip koks skambalas: Skambalas yr lietinys, o klánkis kalvio darbo Varn. Iš pjūklo ar lopetos, ar dalgio daro karvėms parišti klánkį (tai ne skambalas ir ne barškalas) Varn. Ta karvė tokia pasiutusi, reikės klánkį parišti Užv. Vakar parišau žalmargei klánkį, o šiandien žiūriu – nebesą Užv. | Girdėti klánkis skambant – matyt, piršliai atvažiuoja Kltn.
Dictionary of the Lithuanian Language.